Sezonas, atnešęs mums bronzos medalius, baigtas, ateina metas pakalbėti ir apie metų geriausius. Nors futbolas – komandinis žaidimas, jame svarbios ir asmenybės. Tad nenuostabu, kad dažniausiai po sezonų yra renkami labiausiai pasižymėję koamndų žaidėjai. Be abejo, tokių yra ir mūsų komandoje. „Sveikatos” fanų surengtuose rinkimuose triumfavo Karolis Kereiša, jį pakalbinsime irgi, tik kiek vėliau. Na, o futbolo specialistų, komandos trenerių ir vadovų nuomone, šio sezono naudingiausio komandai žaidėjo titulas atiteko Rokui Gudeliui, kurį pasiekė jau ir specialus prizas. Jūsų dėmesiui – interviu su sezono laureatu!

-Rokai, praėjęs sezonas buvo gana neįprastas. Ko iš jo tikėjaisi ir ar tie lūkesčiai pasiteisino?

Sezonas tikrai buvo įtemptas ir įdomus. Neatsimenu kada 2 lygoje dalyvavo tiek daug pajėgių komandų kovojant dėl medalių, kaip šiemet. Asmeniškai tikėjausi, jog bus sunkus sezonas, visose rungtynėse negalėjome nei kiek atsipalaiduoti, todėl teko būti susikoncentravus iki pat paskutinių minučių  visose runtynėse. Mūsų komanda visada siekia aukščiausių tikslų, todėl ir šiemet to siekėm. Varžovai mus gerbia, tai yra vienas svarbiausių dalykų sporte, o kaip komanda mes dar labiau sustiprėjome, pradėjome labiau pasitikėti savimi ir galvoju, kad kitą sezoną būsim pasiruošę kovoti dėl aukštesnių tikslų, gal ir dėl nugalėtojų titulo.

-Buvai išrinktas geriausiu komandos žaidėju. Kas, tavo manymu, tai galėjo lemti ?

Geriausiu komandos žaidėju nebūčiau išrinktas jei ne komanda. Šįmet parodėme, jog prieš bet ką galime kovoti ir kiekvienas komandos žaidėjas prie tų pergalių prisidėjo. Žinoma, džiaugiuosi tokiu apdovanojimu, bet man svarbu, jog esame stipri komanda, kuri rodo charakterį, nesvarbu koks rezultatas.

-Tavo, kaip žaidėjo, privalumai ir ką norėtum patobulinti?

Kaip žaidėjas turiu nemažai patirties žaidžiant įvairiose pozicijose, todėl manau, jog vienas didžiausių mano privalumų yra tai , jog kai treneriai paprašo sužaisti vienoje ar kitoje pozicijoje, aš  tą padarau.

Norėčiau patobulinti savo fizinę formą, geriau pasiruošti ateinančiam sezonui, jog galėčiau „pasistumdyti“ su bet kuriuo lygos žaidėju. Taip pat stengsiuosi susitvarkyti su savo charakteriu, mintimis.  Kai nesiseka, reikia išlikti ramiu ir toliau koncentruotis į žaidimą.

-Esi praleidęs nemažą laiko tarpą Nacionalinėje Futbolo Akademijoje. Tenka girdėti gana prieštaringų nuomonių apie jos darbą. Kokie tavo įspūdžiai?

Nuomonių visada ir visur bus įvairių. Atstovaudamas NFA praleidau geriausius savo 4 metus mano gyvenime. Treneriai, personalas, inventorius, aikštynai – viskas buvo aukščiausio lygio ir man buvo garbė ten sportuoti. Buvo rūpinamasi kiekvienu ten buvusiu. NFA mane išugdė, ne tik kaip žaidėją, kuris žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėje, tačiau kaip ir asmenybę. Išugdė būti savarankišku, stoišku ir svarbiausia  – disciplinuotu, todėl esu labai dėkingas už tokią suteiktą galimybę.

-Futbole , kaip ir gyvenime , pasitaiko visko. Kas tau labiausiai patinka šiame sporte ir kokie būna skaudžiausi momentai?

Man asmeniškai futbolas – tai emocija, leidžianti pabėgti nuo negatyvių minčių kurių kiekvienas patiriame asmeniniame gyvenime. Labiausiai patinka adrenalinas, kurį gaunu žaisdamas. Žinoma dar vienas dalykas tai  – pasiektos pergalės, jos suteikia be galo daug emocijų.

Iš skaudžiausių išskirčiau 2 momentus. Ko gero,  dauguma sportininkų pritartų,  jog vienas iš jų yra traumos. Na, o kitas dalykas, kurio turbūt niekas nemėgsta – pralaimėjimai.

-Kuo, tavo nuomone, savita yra “Sveikatos” komanda, kaip ją apibūdintum?

Visų pirma „Sveikata“ yra savita tuo, jog turi ištikimus, atsidavusius sirgalius, kurių, mano manymu, pavydi dauguma lygos komandų. Visada malonu girdėti skanduotes runtynių metu, jos suteikia be galo daug motyvacijos, užsidegimo, leidžia suprasti, kokiam didžiam klubui atstovaujame. Žaidėjai, esantys aikšėje,  turi jausti atsakomybę net tik už klubą bet ir už Kybartų žmones. Verta paminėti, jog turime ekipos vadovus, rėmėjus, kurie palaiko kiekvienose rungtynėse ir leidžia šiam klubui gyvuoti, jaudinasi dėl mūsų rezultatų, visada palinki sėkmės ir „sumušam penkis“ prieš eidami i aikštę.  Turbūt išskirtinė Kybartų „Sveikatos“ savybė  – tai vienybė.

-Su kuo iš komandos draugų geriausiai sutinki, su kuriuo, jei galėtum pasirinkti, vyktum sakykim į negyvenamą salą?

Sunku išskirti konkretų žmogų, nes visa komanda yra labai draugiška ir jokių nesutarimų, pykčių su nei vienu nesu turėjęs. Bet jei reiktų pasirinkti tai neabejotinai Dominykas Ryckis. Su juo pažįstami jau apie 13 metų, tai galėčiau drąsiai teigti, jog jis yra vienas geriausių mano draugų. Nuo pat mažens žaidėme futbolą vienoje komandoje -Kybartų „Jaunystėje“, kurią treniravo Rimantas Kanopa ir turėjom daug įsimintinų akimirkų, kurias pasiekėm būdami toje komandoje.

-Kokias šio sezono rungtynes pavadintum Įsimintiniausiomis?

Buvo daug įsimintinų rungtinių, visos jos yra savotiškai kitokios. Manau, jog pačios įsimintiniausios šio sezono runtynės buvo prieš A lygos klubą Kauno „Žalgirį“, kuriam atstovauja ne vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas. Buvo maksimali motyvacija žaisti prieš tokį klubą. Verta paminėti, jog ją treniruoja mano buvęs treneris ir bendravardis Rokas Garastas, todėl motyvacija pas mane asmeniškai buvo dar labiau sukilus. Taip pat šios rungtynės įsiminė ir dėl to, jog susirinko daug žmonių stebėti šias rungtynes, pamenu, kad nebuvo net vietų kur žmonėm atsisėsti. Tai būtent šios rungtynės man įsiminė ir, ko gero, neužmiršiu jų ilgą laiką.

-Manau , kad turi ir nemažą šeimos palaikymą, kas tavo aistringiausi sirgaliai?

Šeima visada palaikė, kad ir kokiam klubui atstovaučiau. Kiekvienas šeimos narys prisideda prie palaikymo. Brolis rungtynių metu imasi iniciatyvos mušti būgną ir vis atvažiuoja palaikyti, taigi smagu žaidžiant rungtynes girdėti ir brolio balsą iš tribūnų, tai stipri motyvacija. Mama taip pat domisi, paklausia kaip sekėsi, ar įmušiau ir pan. Žinoma, tėtis visada po rungtynių paskambina, paklausia koks rezultatas, jei neigiamas tai paklausia kas buvo blogai, jei teigiamas  – kas pavyko, ką darėme gerai.

-Galima sakyti, tęsi ir šeimynines tradicijas, tėtis irgi žaidęs “Sveikatoje”. Ar gauni „tėviškų” patarimų ?

Iš daugelių žmonių esu girdėjęs pasakymą „nu šitas  – tai grynas Gudelis“. Žmonės sako, jog su tėčiu esam panašaus stiliaus žaidėjai. Tėtis visada jaudinasi dėl manęs ir komandos, nori jog viskas sektųsi gerai. Kaip ir minėjau, po rungtynių paskambina ir klausinėja apie rungtynes, jų eigą. Patarimų duoda labiau ne žaidybine prasme, bet motyvacine, jog nepalūžčiau tam tikrose situacijose.

-Palinkėjimai sau , komandai, artimiesiems šventėms/ kitam sezonui.

Sau palinkėčiau kiekvieną dieną išnaudoti prasmingai. Komandai  –  per daug neatsipalaiduoti ir ruoštis ateinačiam sezonui. Jei ruošimės tinkamai tai pasieksim aukščiausių rezultatų. Visiem linkiu ramybės, gyvenime per daug neskubėti, viską apgalvoti, Gražių ir linksmų švenčių visiems.