Andrius GRYGELAITIS

Futbolas arba orkestras

Pirmasis iš gausios savo giminaičių dinastijos narių „Sveikatoje“ debiutavo Vincas Kereiša. Tą jis padarė dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – 1918 vasario 16 d. – gimęs vyras ilgai žaidė „Sveikatos“ pagrindinėje bei veteranų komandose, vėliau buvo jos rėmėju. Kurį laiką ekipoje rungtyniavo ir jo brolis Stasys.

Tėčio Vinco pradėtas tradicijas pratęsė sūnus Kęstutis, „Sveikatoje“ žaidęs nuo 1964 m. iki 1973 m. Vėliau jo pėdomis pasekė ir sūnūs Aidas bei Darius. Pastarasis ekipoje žaidžia iki šiol. Šiuo metu kybartiečių garbę taip pat gina ir du Aido sūnūs – Mantas bei Karolis.

„Futbolas – mūsų genuose. Kybartuose jaunuoliai turi tik du pasirinkimus: groti pučiamųjų instrumentų orkestre arba žaisti futbolą. Daugelis išbando abi šias sritis“, – teigė A. Kereiša.

Jis „Sveikatoje“ trumpai žaidė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kybartietis iki tol ilgai rungtyniavo kitoje miesto ekipoje „Lokomotyvas“. „Sveikatos“ vadovo Nerijaus Demeniaus teigimu, nepriklausomybės pradžioje tiek komandoje, tiek, apskritai, šalies futbole vyravo nemaža suirutė, tad Aidas į ekipą atėjo ne pačiu palankiausiu metu.

Per gimtadienį – 5 įvarčiai

Reikalai pradėjo taisytis maždaug 1994 m. Tuomet komandos vairą iš buvusio trenerio Gedimino Jarmalos perėmė Juozas Murinas, šiek tiek pagerėjo ir finansinė klubo padėtis. Būtent tais metais „Sveikatoje“ debiutavo D. Kereiša, komandos istorijoje palikęs itin ryškų įspaudą. Darius šiandien yra rezultatyviausias visų laikų „Sveikatos“ žaidėjas, per karjerą pelnęs daugiau nei 120 įvarčių.

„Treniruotes dar vaikystėje ėmiau lankyti pas G. Jarmalą. Labai džiaugiausi, kai buvau pakviestas prisijungti prie pagrindinės „Sveikatos“ komandos. Ekipą trumpam buvau palikęs tik 1998-aisiais, kai vienus metus rungtyniavau aukščiausioje šalies futbolo lygoje. Tąkart gyniau Alytaus „Dainavos“ garbę“, – pasakojo D. Kereiša.

Jis vienintelis iš visų komandos žaidėjų turi visus „Sveikatos“ klubo medalius, po nepriklausomybės atgavimo iškovotus antroje šalies futbolo lygoje. Šiemet Dariaus kolekciją papildė jau septintasis apdovanojimas.

Ne vienus metus D. Kereiša buvo rezultatyviausias savo ekipos žaidėjas. Patį sėkmingiausią sezoną jis įmušė daugiau nei 20 įvarčių. Bene įsimintiniausias rungtynes sportininkas sužaidė 2003 m. per savo 25-ąjį gimtadienį.

„Tąkart į ekipos iš Jurbarko vartus įmušiau net penkis įvarčius, o mes laimėjome 11:0“, – prisiminė D. Kereiša.

Perdavė sūnėnui

Darius taip pat buvo ilgametis „Sveikatos“ kapitonas. Tik prieš šių metų sezoną šitas pareigas jis perleido savo sūnėnui Mantui. Pastarasis su komanda pradėjo treniruotis 2006 m. Tiesa, tuo metu niekas nesitikėjo, kad jis gali prasimušti į pagrindinę vyrų ekipos sudėtį. Vis dėlto aplinkinių kritika ir nepasitikėjimas Mantą vertė dar sunkiau dirbti, todėl jau po kelerių metų jis tapo tvirtu startinės vienuolikės žaidėju.

„Treniruotes lankyti pradėjau pas Vytautą Miknevičių, o kai man buvo keturiolika metų, nebeliko mūsų amžiaus grupės žaidėjų, tad teko pradėti treniruotis su vyrais. Buvo labai sunku. Galbūt dėl to ir neatrodžiau perspektyvus“, – svarstė Mantas Kereiša.

Su pagrindinės ekipos marškinėliais jis debiutavo 2007 m. rugsėjį, kuomet kybartiečiai žaidė draugiškas rungtynes su Kauno „Rodiklio“ futbolininkais. Nors Mantas aikštėje praleido vos keliolika minučių, jis iki šiol puikiai prisimena, kaip tuomet jaudinosi.

„Bene įsimintiniausias rungtynes sužaidžiau prieš Vilniaus „Gariūnų“ ekipą. Tą kartą pelniau įvartį, tačiau dvikovos pabaigoje gavau antrą geltoną kortelę ir buvau išvytas iš aikštės. Tai kol kas vienintelis toks atvejis mano karjeroje“, – šypsojosi naujasis „Sveikatos“ kapitonas.

Įvartis debiutinėse rungtynėse

Priešingai nei Mantas, jo jaunesnysis brolis Karolis visada buvo laikomas perspektyviu sportininku. Dar darželyje pas V. Miknevičių treniruotes pradėjęs lankyti sportininkas nuolat savo sugebėjimais aikštėje išsiskyrė tarp bendraamžių. Karolis pagrindinėje „Sveikatos“ ekipoje debiutavo per klubo devyniasdešimtmečio šventę 2009 m. Tuomet jis dar atstovavo antrai „Sveikatos“ komandai, kurią treniravo Audrius Paškevičius. Klubo jubiliejaus dieną „Sveikata“ žaidė parodomąsias rungtynes su Seimo narių komanda.

„Per dvikovos pertrauką tuometinis „Sveikatos“ treneris Henrikas Katilius priėjo prie manęs ir liepė apsivilkti aprangą bei pasakė, kad antrą kėlinį žengsiu į aikštę. Labai jaudinausi, bet vos išėjau ant vejos, visos emocijos atslūgo. Tose rungtynėse net pavyko pelnyti įvartį“, – džiaugėsi Karolis.

Netrukus jis komandos gretose debiutavo ir oficialiose rungtynėse bei iki pat dabar ekipos gerbėjus džiugina taikliais smūgiais. Beje, K. Kereiša yra jauniausias istorijoje „Sveikatos“ žaidėjas, įmušęs įvartį oficialiose rungtynėse.

Daugiau nei dešimtmetį „Sveikatoje“ rungtyniaujantis Karolis ekipą buvo palikęs tik trumpam, kai žaidė Velso antrojoje futbolo lygoje. Visgi gautas šaukimas į Lietuvos kariuomenę jį privertė grįžti namo ir nuo to laiko jis vėl gina gimtosios ekipos garbę. Verta paminėti, kad neseniai pasibaigusiame komandos gerbėjų balsavime Karolis buvo išrinktas geriausiu šio sezono kybartiečių žaidėju. Sportininkui atiteko fanų įsteigtas prizas.

Ekipos gerbėjų svarbą, siekiant aukštų rezultatų, Karolis itin vertina. Jam iki šiol per kūną bėgioja šiurpuliukai, kai prisimena prieš ketverius metus namų stadione vykusias paskutines sezono rungtynes.

„Tąkart žaidėme prieš Marijampolės „Sūduvos“ antrąją komandą. Dvikova turėjo lemti, ar mes finišuosime antri, ar nukrisime į trečiąją turnyro lentelės vietą. Žengiančius į aikštę mus pasitiko griausmingos sirgalių dainos, o tribūnose kabojo plakatas, kuriame buvo rašoma, jog Kybartai medalių laukė dešimt metų. Tai itin sujaudino visus žaidėjus. Tas rungtynes laimėjome 3:0“, – prisiminė K. Kereiša.

Klubui – palaima

Karolis prisipažino, jog visada futbolo aikštėje siekė lygiuotis į savo dėdę Darių. Anot jo, žaidimas su giminaičiais tik prideda daugiau motyvacijos, neleidžia atsipalaiduoti.

Aikštėje išvysti tris Kereišų atstovus galima ne taip ir retai. Visgi kartą, maždaug prieš dešimtmetį, ant vejos vienu metu žengė net keturi šios giminės vyrai: Darius, Aidas, Mantas ir Karolis.

„Klubui tikra palaima savo gretose turėti tokius sportininkus. Tai jaučiame metai iš metų. Mūsų komanda visada stengėsi daugiausiai verstis su žaidėjais, kilusiais iš Kybartų krašto. Sportininkai, užaugę „Sveikatos“ sistemoje, niekada neleidžia nuleisti rankų kitiems ekipos nariams, o sunkiausiose situacijose imasi lyderių vaidmenų. Tokių žaidėjų, kaip Darius, Mantas ar Karolis nėra daug. Jų venomis teka „Sveikatos“ kraujas. Net būdami ant atsarginių žaidėjų suoliuko jie sugeba duoti neapčiuopiamos naudos“, – sakė ekipos prezidentas N. Demenius.

Patys Kereišų vyrai teigė, kad jiems yra didelė garbė atstovauti gimtojo miesto komandai. Jei seniau daug kam reikėdavo aiškinti, kas yra ta Kybartų „Sveikata“, tai dabar jau beveik visi žino šią ekipą.

Galima net neabejoti, kad ateityje dar daugiau Kereišų giminės atstovų gins „Sveikatos“ garbę. Futbolo treniruotes jau lanko vyresnysis Manto sūnus.

„Jam dar tik pusšeštų metukų, bet jis jau dabar dega noru žaisti futbolą. Jis – didelis mūsų komandos gerbėjas.

Pamenu, kaip šiemet po skaudaus pralaimėjimo Kazlų Rūdos „Šilo“ komandai gal 15 minučių turėjau raminti verkiantį sūnų. Tai pavyko padaryti tik tada, kai pažadėjau, jog kitas rungtynes tikrai laimėsime. Pažadą ištesėjome“, – šypsojosi M. Kereiša.

Visi Kereišų sportininkai teigė turintys bendrą svajonę – pasipuošti antros šalies futbolo lygos aukso medaliais. Tai, anot jų, – gana realu.

Publikuota: 2020-12-16